susuktinis

2 susuktìnis, -ė adj. (2) 1. padaromas sukant, susukant: Drobiniu susuktiniù siūlu surišė Ps. Siūlė susuktìnė arba apolioji yr storam miluo siūti Krš. ^ Tas kukutis pažemutis nešė lizdą susuktinį, dės kiaušinį šimtatrynį (agurkas) LTsV488(Pn). ║ kuris pasidaro sukantis: Lapų sulankstymas esti plokščias, raukšlėtas ir susuktinis rš. 2. kuris vyniojasi, riečiasi, sukasi: ^ Susuktinis pakanktinis lipa aukštyn kiaušinių dėti (apynys) LTsV491(Lnkv). 3. Grz turintis sienas iš trijų pusių: Vidury kūčių (tvartų) laidarys susuktìnis Mšk.